vaduoti

vadúoti, -úoja, -ãvo tr. KBII199, K, Š; H, H158,172, L 1. R247, MŽ330, Rtr, KŽ, Ms, Als laisvinti, daryti nepriklausomą: Vilniui vadúoti sąjunga NdŽ. Kad žinotų nors berneliai, pagelbą jam duotų, iš sunkios vergijos vaduotų V.Krėv. Žiūrėk, įkliūsi, i vė reiks vadúot Sml. Sakė, vaduõs [iš kalėjimo], va išvadavo – sėdėjo, kolei pamirė Švnč. Teip ir mūsų iš nevalios niekas nevaduoja BsO13. Mus per smarkią karčią mūką savo brangiai vadavo KN152. Brangiu krauju vadavaĩ tu mus savo VoL86. ^ Vadu vaduok, bet nemeluok LTR(Šll). Va tu juos (vaikus) vaduõj dūšia (instr.)! Švnč. Nons paskutinius marškinėlius atiduos, al ligą vaduos LMD(Pšl). Keturi broliai pakliuvo į nelaisvę: penktas atėjo vaduoti ir pats pakliuvo (pirštinę mezga) LTR(Jrg). | refl. NdŽ: Vadúotis iš nelaisvės DŽ¹. Palauk, mamužėle, duok nors sniegą nusipurtyti! – vadavosi iš motinos glėbio Jonas rš. Kaip nori, taip iš savo bėdos vaduokis K.Bor. | prk.: Ėmus saulei dienoti, jau kasdien didesni žemės plotai vadavos iš po baltos žieminės apklotės LzP. Epušių ir beržų apledijusios šakelės vadavosi iš žiauraus žiemos apkalimo M.Katil. Vaduodamasis iš miglotos simbolikos, poetas dabar kalba daug tiesiau, paprasčiau rš. 2. R, R247, MŽ, MŽ330, Sut, SchL141, KBII199, K, Rtr, Skrb, Kp sumokėjus atsiimti, išpirkti: Drabužį už skolą užstatytą vadúoju aš J. Einu girnelių vadúot iš dvaro, ponas atėmė! (ps.) LKT243(Pkr). Pasku su tičio nabaštiku nuejom abudu tų karvių vadúoti Kv. Karvutę parduosiu, sermėgą vadúosiu JD1425. Kraičvežiai atvažiavo kraičių vadúot Grž. Vaduok, tėveli, vaduok, iš šio balto stalelio vaduok NS564. Vadúok mane, tėveli, vadúoki, nors palšuosius jautelius parduoki JD323. Eičiau namučių, melsčiau tėvučio žirgą vadúoti ir kamanužes JV1066. Vadúok mane, motule, vadúokie, nor ir tankias drobeles parduokie DrskD64. Neverk neverk, seserele, mes tavi vaduosma, … nors žirgelius mes atduosma, tavęs nepaduosma D5. Žirgelį atduočiau, dieneles vadúočiau JV774. Vadavo broliukai auksu, sidabrėliu, o mes, sesiutėlės, žaliosiom rūtelėm LTR(Sv). Žirgus parduosim, skolas vaduosim LTR(Ūd). Vadúojamieji pinigai NdŽ, KŽ.

vadúotinai adv. NdŽ; N: Jo sūnus štai! Vaduotinai dabar ateit į svietą PG. | refl. K, KŽ: Nu i turia vadúotis tie brolaičiai iš čia – iš jaunosios Mšk. ║ atieškoti, išreikalauti: Duok kožnam, kursai geidžia nuog tavęs, o nuog to, kursai atima, kad tavo yra, nevaduok Ch¹Luk6,30.

3. padėti, gelbėti, remti: Jei ir toliau būsime išmintingi, vienas kitą nelaimėje vaduosime, gyvensime susiklausydami, galgi praūš nelaimės pro šalį A.Vien. Nelaimėje vadavo ir gerų patarimų vienodai neskundė, nesigailėjo Vaižg. Kas vadúos, jei bendrovei būs kapiec? Krš. Vaduok, motule, savo dukrelę iš didžio vargelio KrvD195. Eisiu par dvarą, šauksiu tėvelį, kad vaduot mane iš rūpestėlio LTR(Mrk). Man rankelės žieduotos, nuo sunkių darbelių vaduotos LTR(Kp). Aš tave vadúosiu bėdo[je], slaugysiu darbuose ir valysiu senatvė[je] J. Bėdoj žmogaus niekas nenori vadúot Trgn. Metę ginklus, bėgome gyvastį vaduodami Pt. Ligonį ir kalinį aplankyti ir vadúoti A.Baran. Tu nu bėdos save vadúoji PP55. Par tinginį nevadúoja artimo iš kokio priepuolio A.Baran. Javai vaduoja MŽ, N. ^ Kas meluoja, tas save vaduoja TS1903,11. Maluosi, savi vadúosi, tik visi spjaudys Krš. Piemuo meluo[ja] – savo kailį vaduo[ja] VP37. Lapė maluo[ja], save vaduo[ja] PP62. | refl.: Ne tik duktė, bet ir visas kaimas kurį laiką skersakiavo į Daubarą, kam jis, žmonai mirus, ėmė vaduotis Pempiene V.Myk-Put. Jauna motina po bruknynus braidžiojo, raselėmis kojeles plovėsi, bruknių rūgštele nuo nesveikatos, blogumo vadavosi sp. | tr.: Jėzų Kristų garbink, kurs tave vadavos iš bėdos tave atgavęs RD197. ║ užstoti, užtarti: Motin malonės, vadúoki žmones NdŽ. 4. NdŽ, Kt, Pc, Erž dirbti už kitą darbus, padėti: Motina labai vaikus vadãvo Ėr. Kas mane senatvėj vaduõs? Prn. Ji vis tą vyrą vadúodavo Gr. Mergučę išleidai kitą vadúot, o pati galuojies Skr. Geras sūnelis – visur vadúoja mane Lkč. Gavau žmogų, kursai vaduos mane, įžiūrėdamas mano žemę J.Jabl. Elziukė pradėjo vaduoti Onutę sode ir darželiuose V.Piet. Ar užaugsi, dukrelė, ar vadúosi tu mane? JV23. Da nevadavaũ savo motynėlės nė jokiame žingsnelyje JV238. Sūnūs mano, žalnierėliai, nevaduosit mane seną BsO81. | Ta višta nesudeda [kiaušinių], tura kita vadúoti DūnŽ. Par tiek karvių pieno tura, viena kitą vadúo[ja] (viena mažiau duoda, kita daugiau, ir išsilygina) DūnŽ. | Pašarą karvei veršis vadúo[ja] (parduodi įmitusį veršį, nusiperki pašaro) Grd. | prk.: Jis mano senatvę vadúoja Ss. Aš tavo tinginio tai nevaduósiu Prn. 5. NdŽ atstoti, pakeisti: Jei kam kada atsitinka vadúoti nakties miegą dieniniu, labai vodija sveikatai savo BM307(Pvn). O jei jo (asilo avimi) nevaduoji, tada nulaužk jam sprandą BB2Moz34,20. ^ Protas kojas vadúoja M. Protas rankas ir kojas vaduoja PPr227. 6. refl. KŽ kaitaliotis: Čia ir pievokšniai besivaduoją su pušynėliais rš. Labai derlios žemės vietomis vaduojasi su paversmių viksvynais ir švylynais, laukiančiais džiovinimo rš. 7. žr. vadovauti 1: Dešinioji akis geriau už kairiąją vaduoja matymui P.Aviž(Dgl). 8. refl. KŽ žr. vadovauti 2 (refl.): Lapė gudrybėmis vadúodavosi NdŽ. Pedagoginiais sumetimais vaduodamasis, jis verčia ir tokius grožinius raštus, kur aukštinamas žmogaus darbas bei ištvermė KlbV19. Ar advokatai yra tikrai susipažinę su teisės mokslais, arba jie tik vaduojasi savo šalies ir vietos papročiais? J.Balč. Kalbos teisės reikalauja, kad ja kuo plačiausiai galėtume vaduotis LTII432. Politika nesivaduoja nei doros, nei teisės logika A.Sm. Turite savo valią, tai ir vaduokitės sveiki ja Vaižg. Kokiais samprotavimais vaduojasi vegetarai, nevartodami mėsos? Vd. 9. mat. paversti: Vaduojame lygtis nuo trupmenų, radikalų Z.Žem.

◊ [su] mirtimì (smerčià Slm, smer̃timi Sdk, smerčiù J, Vkš, Skd, Všv) vadúotis; smer̃tį vadúoti Sb, Lnkv labai sirgti, būti arti mirties: Ievutė visą naktį mirtim vadavos, o tu jai ir akių nerodai A.Vien. Mama sunkiai serga, mama tempia paskutines dienas, mama vaduojasi mirtimi!.. J.Mik. Jau kad inkando [gyvatė], mirčià vadúojas Kzt. Jeigu jau numano, kad urėdas gali pavaryti į dvarą, tai tuojau pat į lovą – ir vaduojasi su mirtimi LTsIV193. Jau ligonis smerčià vadúojas Dbk. Kai saulėta, oras gražus, aš vaikščioju kai išvystyta, o kai šalta – smerčiù vadúojuos, negaliu Nmk. Smerčià vadúojas – ir vemia, ir viską Žl. Par visą naktį smerčiù vadãvos, o ant ryto biškelį atsitekėjo Užv. Su smerčiù vadúojas gatavai Grdm. Ligonis po gurkšnelį pieno kasdien nurydamas smertį vadãvo Jnšk. Aš smer̃tį vadúodavau – ir tai išsiliežiau Mžš.

sùbinę vadúoti vlg. vemti: Tas jau sùbinę vadúoja Krs.

\ vaduoti; atvaduoti; išvaduoti; pavaduoti; parvaduoti; pravaduoti; užvaduoti